- neturėlis
- netùrėlis, -ė smob. (1) Ds, Dglš, Srd; SGII100, [K] kas nieko neturi, neturtingas, vargšas, plikšis: Neturėlis, nuogius, grynius SD63. Grynas, neturėlis, pavargėlis SD376. Reikia pakelt akių ant pavargusių ir našlaičių, ant neturėlių tūlų, žinot apie jų vargus, neturtę, nesutektes, nuogystę SPII102. Jis toks neturėlis, t. y. vis neturi J. Koks gali būt šaipas iš apląšusio (luošo) neturėlio! Smn. Ištraukiąs ... neturėlį ir pavargėlį nuog plėšėjų jo BaPs35,10. Ir žmoniją neturėlę išganysi Ba2Kar22,28.
Dictionary of the Lithuanian Language.